7md - Septynios meno dienos

7md - Septynios meno dienos Kultūros savaitraštis. Dailės, teatro, kino, muzikos, fotografijos, šokio menų analizė ir kritika

  „Choro „Polifonija“ atveju pagrindinė užduotis yra tęsti tradiciją, bet ne kaip inertišką paveldą, o kaip gyvą praktik...
03/05/2026




„Choro „Polifonija“ atveju pagrindinė užduotis yra tęsti tradiciją, bet ne kaip inertišką paveldą, o kaip gyvą praktiką. Pastaraisiais metais choras nuosekliai judėjo kameriškumo kryptimi. Tai nėra tik estetinis pasirinkimas – tai disciplinos klausimas, nes kameriškas skambesys reikalauja ypatingo tikslumo, ilgalaikio darbo ir jautraus balanso tarp balsų. Kartu choras tapo tarptautinės chorinės bendruomenės dalimi: atsivėrė gastrolės, sustiprėjo reprezentacinė funkcija, atsirado dialogas su aukšto lygio kolektyvais Europoje. Tai natūraliai sukuria įsipareigojimą – laikytis labai aukštos kokybės standarto. Todėl tradicija čia nėra statiška. Ji nuolat perrašoma, bet išlaikant vidinę logiką ir kryptį“ – sako choro „Polifonija“ meno vadovas ir ansamblio „Duodeco“ vadovas Povilas Vanžodis, kalbinamas Monikos Sokaitės

Visas tekstas – komentaruose
Jono Šopos nuotr.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

  „Romantinis Schumanno kūrinys žavėjo prezicika, santūrumu ir detalizuota išsklaida, o filosofinis Beethoveno opusas – ...
02/05/2026




„Romantinis Schumanno kūrinys žavėjo prezicika, santūrumu ir detalizuota išsklaida, o filosofinis Beethoveno opusas – aiškia architektonika, sudėtingų kontrastų pusiausvyra, lengva instrumento įvalda. Šiais laikais yra daug gerai ir puikiai grojančių pianistų, tarp jų – racionalaus plano atlikėjų, gebančių įtikinti ne tik meistriškumu, bet ir, regis, beveik nejuntama proto magija, kada poetinis pradas slypi vos juntamuose niuansuose“ – Daiva Tamošaitytė apie Leifo Oveso Andsneso rečitalį Nacionalinėje filharmonijoje

Visas tekstas – komentaruose
D. Matvejevo nuotr.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

 „Dirigentas pagrindinį dėmesį skyrė didžiulio choro darnai, dinamikos raiškai, emocinei artikuliacijai. Kūrinyje skonin...
01/05/2026



„Dirigentas pagrindinį dėmesį skyrė didžiulio choro darnai, dinamikos raiškai, emocinei artikuliacijai. Kūrinyje skoningai derino gražią poetiką ir draminį pasakojimą. Berniukų balsai žavėjo ypatingu tembru, diskantai – skaidriu virpesiu, gerai intonuojamomis partijomis, susiklausymu, jautria polifonijos pajauta. Chorai dainavo anglų kalba. Galima įsivaizduoti, kiek dirbta rengiant kūrinį, koks repeticijų maratonas greta tiesioginių muzikos pamokų! “ – Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės įspūdžiai iš kelių kolektyvų koncerto, diriguojamo Vytauto Miškinio

Visas tekstas – komentaruose
Arvydo Stankevičiaus nuotr.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

   2024 m. palyginti mažai žinomas škotų rašytojas ir aktorius Richardas Gaddas išgyveno keistą patirtį, kai jo gyvenimo...
30/04/2026


2024 m. palyginti mažai žinomas škotų rašytojas ir aktorius Richardas Gaddas išgyveno keistą patirtį, kai jo gyvenimo sunkiausi momentai tapo populiariu pramoginiu turiniu. „Netflix“ serialas „Elniukas“ („Baby Reindeer“, D. Britanija, JAV), paremtas Gaddo seksualinės prievartos ir persekiojimo išgyvenimais, sulaukė gausybės kritikų liaupsių ir tapo vienu populiariausių serialų. Netrukus HBO pasirodys naujas Gaddo serialas „Pusė žmogaus“ („Half Man“, D. Britanija), kuriame pasakojama apie dešimtmečius trukusią dviejų vyrų – mąslaus ir drovaus Najalo (Jamie Bell) bei smurtaujančio ir nepastovaus Rubeno (pats Gaddas) – draugystę. Priešingai nei „Elniukas“, šis serialas nėra pagrįstas tikrais įvykiais. Tačiau „Pusę žmogaus“ su pirmtaku sieja seksualinės sumaišties, vyriškumo, emocinio smurto ir traumos poveikio tyrinėjimas (su šiek tiek juodojo humoro). Pateikiame Gaddo interviu, publikuotų „The New York Times“ ir BBC portale, ištraukas.

Visas tekstas - komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

    „Jo rankų mostams paklūstantys kolektyvai niekada nebuvo tik balsai – kad ir ką atliekant (nuo grigiališkojo choralo...
30/04/2026






„Jo rankų mostams paklūstantys kolektyvai niekada nebuvo tik balsai – kad ir ką atliekant (nuo grigiališkojo choralo iki šiuolaikinės muzikos), Romas reikalaudavo gyvo, kvėpuojančio dainavimo, pakylėjančio iki aukštumų, o tai užburdavo ir atlikėjus, ir klausytojus. Gražinis visada buvo tas, kuris iš būrio dainuojančių, nuo profesionalų iki mėgėjų, kurdavo vieną kvėpuojančią širdį. Choras prasideda nuo žmonių, bet užgimsta tik tada, kai atsiranda vienybė – ir ją Romas visada mokėjo pažadinti. Jam buvo labai svarbu, kad chorų nariai suprastų, ką atlieka: detaliai analizuodavo kūrinių tekstus, stilistiką, atlikimo technikų panaudojimą“ – Laimos Budzinauskienės In memoriam choro dirigentui ir Mokytojui Romualdui Gražiniui

Visas tekstas – komentaruose
J. Jocho, G. Bartuškos / choro „Aidija“ archyvo nuotr.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

 „Dėl niuansus suniveliuojančių, per lengva ranka brėžiamų paralelių, daromų apibendrinimų ir ilgos trukmės (ketvirtą sp...
30/04/2026


„Dėl niuansus suniveliuojančių, per lengva ranka brėžiamų paralelių, daromų apibendrinimų ir ilgos trukmės (ketvirtą spektaklio valandą net labiausiai įsitraukęs žiūrovas po truputį virsta pavargusiu žmogumi) pastebėjau atsirandančių pavojingų dviprasmybių, nes greičiausiai pavargsta ir režisierius, todėl suprantama, kad sužiūrėti visas detales sunku. Nerimauju tik dėl to, ar iš politinio teatro žiūrovai išeis labiau įgalinti, ar labiau bejėgiai kaip piliečiai.“ - Rimgailės Renevytės ir Ievos Tumanovičiūtės Laiškai apie teatrą (###II).

Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


T. Ragimovo, L. Jansch nuotraukos

 „Spektaklio kūrėjai klausia: apie ką šioje nuotraukoje mąsto Aitmatovas? Pavargusios akys lyg atsakytų – apie savo šakn...
30/04/2026


„Spektaklio kūrėjai klausia: apie ką šioje nuotraukoje mąsto Aitmatovas? Pavargusios akys lyg atsakytų – apie savo šaknis, apie šeimos istoriją. Kiek reikia parsiduoti, kad galėtum laisvai rašyti, mąstyti? Geru automobiliu tave gali vežioti asmeninis vairuotojas, bet tavo prigimties niekas nepakeis. Tu gali į švarko atlapus įsisegti viso pasaulio medalius, bet prastos dermantininės basutės visada išduos tavo tikrąją mankurtišką sielą.“ - Daiva Šabasevičienė apie spektaklį „Totalitarinis romanas“.

Eesti Draamateater
Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


H. Leis nuotraukos

 „Kine archyvinės fikcijos matysime dažnai, bet Lietuvos teatre to nėra. Kaupinis, žaisdamas neribotais teatro dubliais,...
30/04/2026


„Kine archyvinės fikcijos matysime dažnai, bet Lietuvos teatre to nėra. Kaupinis, žaisdamas neribotais teatro dubliais, ateina su sau pažinia, o mūsų teatro scenoje veik neplėtojama metodika. Sukuriama trumpalaikė proga pasimatyti su jau išėjusiais arba jaunesnėmis dar esančiųjų versijomis. Personažus pasiuvus komiškais siūlais, archyvinį sustingusį laiką maišant su sceniniu, išgaunama distancija, kuria prisidengdami ne taip skaudžiai galime pamąstyti apie pabaigas ir nebūtis.“ - Viktorija Sinicyna apie spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Visas tekstas – komentaruose

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


D. Matvejevo nuotraukos

 „Filmas turėjo 30 milijonų biudžetą, ir tai lengvai pastebima. Įspūdingai atkurti interjerai ir eksterjerai, kostiumai,...
29/04/2026


„Filmas turėjo 30 milijonų biudžetą, ir tai lengvai pastebima. Įspūdingai atkurti interjerai ir eksterjerai, kostiumai, prabangios šventės – prestižu alsuoja kiekvienas kadras. Tačiau prabanga nepateisina per ilgos filmo trukmės, dažnai atkartojant tą pačią mintį. Orgijos parodo nacių dekadansą, tačiau šios, nuolat pasikartojančios, kaip ir scenos iš kabareto, nepasako nieko naujo. Lygiai kaip ir scenos, kuriose žmonės rūko, kosėja, spjaudosi ir mylisi.

Personažų sudėtingumas, jų tapimas kolaborantais dramaturgiškai taip ir lieka nepateisinti – jų nuosmukis filme vyksta ne dėl moralinių konfliktų, bet dėl aplinkybių, o jų tapimas nacių kolaborantais aptariamas vos keliomis eilutėmis ir veiksmais. Galbūt todėl paradoksaliai skamba klausimas „o ar bandei sužinoti?“ – tokios minties net nebuvo, tad apie dėl kompromisų vykstančią moralinę transformaciją kalbėti neverta. Nėra nei šviesos, nei tamsos, tik pilkoji zona, kurioje savo vietos neranda dviprasmybės, nutylėjimai, istorinės žaizdos – jas kada nors vis tiek reikės atverti.“

Elena Jasiūnaitė recenzuoja Xavier Giannoli filmą „Tarp šviesos ir šešėlių“.

Visas tekstas - komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

 „Kiekvienas su artimo žmogaus netektimi bando gyventi savaip. Gedulas neturi vienos formos, vienos kalbos ar trukmės – ...
27/04/2026


„Kiekvienas su artimo žmogaus netektimi bando gyventi savaip. Gedulas neturi vienos formos, vienos kalbos ar trukmės – jis įsigeria į viską: kasdienybės fragmentus, pasikartojančius judesius, tylą. Vieniems jis tampa viso likusio gyvenimo fonu, kitiems – kūną ir mąstymą deformuojančia būsena, kai laikas nebejuda į priekį, o sukasi ratu. Literatūra ir kinas nuolat mėgina šią patirtį suvaldyti, suteikti jai formą, tačiau kartu rizikuoja ją supaprastinti: paversti tuo, kas atpažįstama, bet ne iki galo tikra. Maxo Porterio romane „Grief Is the Thing with Feathers“ (2015) gedulas įgauna beveik kūnišką pavidalą – jis tampa „daiktu su plunksnomis“, keista, ne iki galo paaiškinama esybe. Būtent šią sudėtingą, tarp realybės ir metaforos balansuojančią patirtį į ekraną bando perkelti režisierius Dylanas Southernas filme „Tamsiosios sielvarto plunksnos“ („The Thing With Feathers“, D. Britanija, 2025), kuriame gedulas ne tik išgyvenamas, bet ir tiesiogine prasme pasirodo kambaryje.“

Santa Lingevičiūtė rašo apie Dylano Southerno filmą „Tamsiosios sielvarto plunksnos“.

Visas tekstas - komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti

     „Bendri sapnai, suaugę į keistus padarus, susiviję į pluoštus, susiraizgiusius krūmynus, vienas kitame dingstančius...
27/04/2026



„Bendri sapnai, suaugę į keistus padarus, susiviję į pluoštus, susiraizgiusius krūmynus, vienas kitame dingstančius ir kažkur kitur vėl išnyrančius kūnus. Sapnuojami, kai kažko ilgu ar norisi sprukti nuo vis baisesnės tikrovės. Nuo karo ir nuo išdavystės. Nuo sėlinančios nelaisvės. Į sapną įsitveri, kad atlaikytum nerimo cunamį. Taip ir sprukau vieną dieną aplankydama tris Vilniaus parodas. Nebūtinai jų tema – sapnas. Bet sapnai gali viską susieti, prijungti mitus ir sakmes, tikėjimo nuotrupas, ką tik blykstelėjusias tarp bažnyčios bokštų ir tuoj pat užgesusias. Galiausiai iš visų parodų liks tik nuotraukų srautas socialiniuose tinkluose ir keletas kruopščiai parinktų žodžių laikraščiuose. Dokumentai ir prisiminimai neatitiks patirties tirščio, nesugrąžins to, kas buvo, bet vis tiek verta.“

Sapnų invazija mieste
Apie tris parodas Vilniaus galerijose rašo Agnė Narušytė

Nuoroda į tekstą – komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Lithuanian National Museum of Art AV17 Gallery Lietuvos dailininkų sąjunga

G. Grigėnaitės (1), E. Levin (2) ir A. Narušytės (3) nuotr.

 „Aš turiu kritikuoti žmogaus veiklą, toks, man atrodo, ir yra mano darbas. Negaliu tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti (šy...
27/04/2026



„Aš turiu kritikuoti žmogaus veiklą, toks, man atrodo, ir yra mano darbas. Negaliu tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti (šypsosi). Ar mano darbuose jaučiamas pyktis ir kritika? Turbūt iš pirmo žvilgsnio ne, bet jaučiama, kad kažkas labai stipriai rūpi. Aš nenoriu bausti žmonių, noriu atkreipti dėmesį į problemas. Ir manau, kad darydama tai švelniomis formomis galiu pasiekti didesnių rezultatų nei to siekdama grubiau ar netgi agresyviau.“

Vaizdai, žadinantys norą rūpintis
Su menininke Ieva Trinkūnaite kalbasi Emilija Vanagaitė

Nuoroda į tekstą – komentaruose.

Skaitykite 7md
Geriausia prenumeruoti


A. Žukovo (1) ir A. Vasilenko (2, 3) nuotr.

Address

Konarskio Gatvė 49
Vilnius

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when 7md - Septynios meno dienos posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to 7md - Septynios meno dienos:

Share