Kauno regioninis valstybės archyvas

08/05/2026

08/05/2026

Gegužės 5 d. Kauno regioniniame valstybės archyve lankėsi gausus būsimųjų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro biuro administratorių būrys!

Būsimieji administratoriai domėjosi archyvo veikla, todėl šio vizito metu jie dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po archyvo saugyklas.

Džiaugiamės, jog bendradarbiavimas su Karaliaus Mindaugo profesiniu mokymo centru pamažu tampa tradicija. Linkime sėkmės ir iki kitų kartų!

07/05/2026

1904 m. gegužės 7 d. buvo panaikintas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, trukęs 40 metų. Šia proga kiekvienais metais gegužės 7-oji Lietuvoje yra minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tačiau spaudos atgavimas buvo ne mažiau aktualus ir tarpukario Lietuvoje, o šis reikšmingas įvykis buvo minimas ir mokyklose.

Besiruošiant artėjančiai parodai „Švietimas Laikinojoje sostinėje“, peržvelgiame Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų dokumentus. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos mokinių ir mokytojų praleistų pamokų, ekskursijų registracijos knygoje radome įrašą apie 1934 m. gegužę minėtą spaudos atgavimo dieną. Tais metais buvo minėtos spaudos lotyniškais rašmenimis 30 metų atgavimo sukaktuvės. Šiai gražiai progai paminėti buvo skirta ypatinga programa: dalijimasis to laikmečio prisiminimais, mokinių darbų skaitymas, muzikinių kūrinių atlikimas ir spektaklis, eilėraščių deklamavimas bei surengta spaudos draudimo laikotarpiu išėjusių leidinių paroda.

Įdomu tai, jog ši programa, skirta spaudos atgavimo dienai paminėti, buvo įrašyta prie „Mokinių prasižengimai“ skilties, o ne gretimame puslapyje esančioje „Šiaip jau įvykiai“ skiltyje. Matyt, taip buvo pasirinkta rašyti dėl vietos stokos žurnale.

Galime tik pasidžiaugti, jog praėjus kiek daugiau nei 90 metų mes ir toliau švenčiame spaudos atgavimo dieną bei įvertiname milžinišką knygnešių, to meto knygų platintojų ir laikytojų indėlį išsaugojant lietuvišką raštą ir spaudą.

Kauno regioniniame valstybės archyve netrūksta iniciatyvų knygnešystės reiškiniui atminti. Kovo mėnesį archyve rodėme TV ciklo „Byla prieš carą“ dokumentinius filmus apie knygnešystę, o pastaruosius kelis mėnesius entuziastingai vedėme edukacinius užsiėmimus „Knygnešystės byla: tiesos beieškant“ mokiniams įvairiose Lietuvos vietovėse. Kviečiame susipažinti su mūsų vykdoma edukacine veikla per nuorodą komentaruose.

\\

Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos mokinių ir mokytojų praleistų pamokų bei ekskursijų registracijos knygos įrašas. 1934 m. gegužės 28 d. KRVA. F 165, ap. 1, b. 138, l. 162.

04/05/2026

Gegužės 16 d. visoje Europoje minima Muziejų naktis, o jos metu plačiai duris atvers ir mūsų kolegos iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo!

Kviečiame apsilankyti Marijampolės archyve tą dieną 20–23 valandomis!

Muziejų naktis Lietuvoje

🌙🌒 Gegužės vakaras, istorijos alsavimas ir muzika po atviru dangumi – Vytauto Didžiojo parkas vienai dienai taps gyva epocha.
🪷 Čia susitiks praeitis ir dabartis, kviesdamos pažinti Prezidento Kazio Griniaus laikmetį per meną, šokį, teatrą ir gyvą patirtį.

⭐️🍃 O tai dar ne viskas! Kai parką apgaubs vakaro prieblanda, muziejai nemokamai atvers duris naktinėtojams, ieškantiems dar daugiau istorijų...

ℹ️ Išsamesnė informacija apie renginius ir vakaro staigmenas – jau netrukus.

30/04/2026

Rengimasis parodai „Švietimas laikinojoje sostinėje“ vyksta visu pajėgumu!

Nagrinėdami Kauno lenkų gimnazijos (nuo 1931 m. – Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazija) dokumentus, aptikome mokinių leistą žurnalą „Kregždutė“ (lenk. „Jaskółka“).

Pirmasis žurnalo numeris pasirodė 1920 m. gegužės mėnesį. Jame buvo aiškiai suformuluoti pagrindiniai leidinio tikslai – ugdyti geležinę valią, darbštumą, teisingą ir taurų charakterį, kartu pabrėžiant doro šalies piliečio pareigų svarbą.

Žurnalas pasižymėjo įvairialypiu turiniu: jame publikuoti eilėraščiai, literatūriniai tekstai, lenkų kalbos bei istorijos pasakojimai, aprašyti gimnazijos renginiai ir įvykiai. Numeryje taip pat buvo pateiktas trumpas komiksas, liudijantis apie mokinių kūrybiškumą.

Tolimesnė gimnazijos žurnalo „Kregždutė“ istorija išlieka ne iki galo aiški. Mūsų archyve saugomas tik pirmasis šio leidinio numeris, o patikimos informacijos apie kitus numerius rasti sudėtinga. Vis dėlto Jogailos universiteto skaitmeninėje bibliotekoje saugomas 1922 m. kovo mėnesį išleistas „Kregždutė“ numeris, kuris taip pat įvardijamas kaip pirmasis.

Tikėtina, kad po 1920 m. pasirodžiusio numerio leidyba galėjo nutrūkti, o vėliau – galbūt jau kitų mokinių iniciatyva – atnaujinta iš naujo, pradedant numeraciją iš pradžių. Nepaisant to, šis gimnazijos žurnalas liudija apie mokinių bendruomeniškumą ir kūrybiškumą, siekiant sukurti kažką gražaus ir naudingo savo mokyklos bendruomenei.

29/04/2026

Šiandien, balandžio 29 d., pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į itin jautrią seksualinio smurto problemą ir išreikšti solidarumą su aukomis. Viena iš minėjimo iniciatyvų – atvykti į darbo vietą mūvint džinsus.

Solidarumo vardan, Kauno regioninio valstybės archyvo darbuotojai prisijungė prie šios iniciatyvos, skirtos išreikšti palaikymą seksualinio smurto aukoms bei atkreipti visuomenės dėmesį į pagarbos, saugumo ir empatijos svarbą.

Kviečiame visus išlikti sąmoningiems ir prisijungti prie šios iniciatyvos.

28/04/2026

Kauno regioninis valstybės archyvas maloniai kviečia visus į parodos „Švietimas laikinojoje sostinėje“ atidarymą, kuris vyks 2026 m. gegužės 14 d. 14 val.

Parodos vieta – Kauno regioninis valstybės archyvas, Maironio g. 28B.

Parodos partneris – Lietuvos švietimo muziejus.

23/04/2026

Kokie klausimai buvo svarstomi Kauno miesto taryboje prieš šimtą metų?

1926 m. balandžio 21 d. Kauno miesto tarybos posėdyje buvo svarstomi keli svarbūs klausimai – lėšų gavimas miesto tvarkymui, infrastruktūriniai iššūkiai po 1926 m. pavasario potvynio, miesto skerdyklos veiklos klausimas ir kiti administraciniai reikalai, susiję su tuometiniu Kauno miesto valdymu.

Visų pirma, miesto burmistras Jonas Vileišis pristatė pranešimą susijusį su paskolos paieška Paryžiuje, siekiant gauti lėšų Kauno miesto darbams. Paskolas klausimas buvo svarbus ir kitam svarstytam dalykui – Vilijampolės (Petro Vileišio) tilto statybai. Šis klausimas buvo itin aktualus bei sulaukė stiprių diskusijų posėdžio metu, nes 1926 m. pavasarį ledonešis ir jį sekęs potvynis nunešė per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių statytą medinį Vilijampolės tiltą.

Vyriausybės žinioje pirmenybė buvo skirta naujo Aleksoto tilto statybai, nes jis taip pat buvo smarkiai apgadintas ledonešio ir potvynio metu. Be to, tai buvo svarbi strateginė arterija, jungianti miestą. Kauno miesto tarybos nariai suvokė, kad Vilijampolės tilto klausimas taip pat yra itin aktualus, todėl buvo nuspręsta prašyti vyriausybės kuo greičiau pastatyti tiltą į Vilijampolę, o tuo atveju, jei lėšos nebūtų skirtos, miesto savivaldybei pačiai ieškoti lėšų tilto statybai.

Kitas svarbus posėdžio metu svarstytas klausimas buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro įsakymas uždaryti miesto skerdyklą. Pagal 1925 m. pabaigoje priimtą Skerdyklų ir mėsos priežiūros įstatymą miesto skerdykla nebeatitiko reikalavimų. Posėdžio dalyviai iškėlė svarų argumentą, kad uždarius miesto skerdyklą mėsos kainos padvigubėtų ir apskritai ją būtų sunku gauti, nes, nesant tilto per Nerį, o Aleksoto tiltui esant prastos būklės, mėsos tiekimas taptų sudėtingas. Dėl to buvo nuspręsta prašyti leisti skerdyklai veikti tol, kol bus išspręstas naujos skerdyklos statybos klausimas.

Kiti posėdžio metu svarstyti klausimai nesulaukė platesnių diskusijų, tačiau ir jie atspindi kasdienius to meto miesto rūpesčius – nuo administracinių sprendimų iki praktinių valdymo problemų. Vis dėlto būtent paskolos paieškos, tiltų statybos ir skerdyklos uždarymo klausimai išryškina svarbiausias 1926 m. balandžio mėnesio Kauno aktualijas.

20/04/2026

Tęsiame dokumentinių filmų peržiūras archyve, todėl šį mėnesį kviečiame susitikti kino salytėje!

Balandžio 29 d. 15 val. ir 18 val. bus rodomi kūrėjų Audronės Kosciuškienės ir Justino Lingio TV laidų ciklo „Laikinosios sostinės fenomenas“ filmai „Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona“ (2022 m.) ir „Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra“ (2020 m.).

Abu filmai trunka apie 25 minutes. Planuojama vieno seanso trukmė – iki valandos.

Kino salytėje yra ribotas vietų skaičius, todėl reikalinga išankstinė žiūrovų registracija.

Registruotis galima internetu arba tel. nr. +370 631 80177.

16/04/2026

Balandžio 16 d. Kauno regioniniame valstybės archyve lankėsi Leipcige įsikūrusio Leibnico žydų istorijos ir kultūros – Simono Dubnovo instituto direktorė prof. dr. Yfaat Weiss ir instituto mokslo koordinatorė dr. Monika Heinemann.

Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės, susijusios su instituto rengiamu mokslinių tyrimų projektu, skirtu tarpukario Lietuvos žydų kultūrinės autonomijos ir švietimo sistemų tematikai.

Viešnios taip pat turėjo galimybę susipažinti su archyve saugomomis tarpukario Kauno gimnazijų bylomis bei kitais dokumentais, reikšmingais žydų istorijos paveldui ir instituto tyrimų krypčiai.

Džiaugiamės užmegztais ryšiais ir tikimės produktyvaus bei ilgalaikio bendradarbiavimo, siekiant tarptautiniame kontekste skleisti ir aktualinti archyve saugomą dokumentinį paveldą.